Juridinio asmens veiklos tyrimas: kada jis naudingas ir nuo ko pradėti?

Ne paprastas auditas, o teismo kontroliuojamas procesas

Juridinio asmens veiklos tyrimas yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.124–2.131 straipsniuose įtvirtintas teisių gynimo būdas. Teismo paskirti nepriklausomi ekspertai tiria, ar juridinis asmuo, jo valdymo organai arba jų nariai veikė tinkamai. Nustačius netinkamą veiklą sprendžiama dėl įstatyme numatytų priemonių, galinčių atkurti tinkamą valdymą. Tai nėra nei įprastas finansinių ataskaitų auditas, nei savaime baudžiamasis tyrimas. [1]

Ši priemonė aktuali tada, kai problema slypi ne viename dokumente, o kelių tarpusavyje susijusių veiksmų visumoje: sandoriuose, atsiskaitymuose, turto naudojime, sprendimų priėmime ir informacijos teikime. Tikslas turi būti ne abstrakčiai „patikrinti viską“, o nustatyti konkrečią valdymo problemą ir parinkti jai tinkamą sprendimą.

Kada veiklos tyrimas gali būti naudingas?

Pagrindą vertinti šią priemonę gali duoti pasikartojantys sandoriai su susijusiais asmenimis neaiškiomis sąlygomis, įmonės lėšų naudojimas asmeniniams poreikiams, galimas verslo galimybių nukreipimas kitai bendrovei, interesų konfliktai ar sistemingas reikšmingos informacijos slėpimas. Tai galimų situacijų pavyzdžiai, o ne prezumpcija, kad kiekvienas toks sandoris ar nesutarimas yra neteisėtas.

Vien nuostolinga veikla, neišmokėti dividendai ar skirtinga nuomonė dėl investicijų dar nereiškia netinkamo valdymo. Svarbu parodyti ryšį tarp konkretaus elgesio, juridinio asmens interesų ir galimų pareigų pažeidimų. Jei problemą pakanka išspręsti reikalavimu pateikti informaciją, ginčijant vieną organo sprendimą ar konkrečiu ieškiniu, veiklos tyrimo mastą ir kaštus verta palyginti su šiomis alternatyvomis. LAT pabrėžia, kad veiklos tyrimas nėra savitikslis ir skirtas valdymo kontrolei bei teisėtų interesų apsaugai. [4]

Kas turi teisę kreiptis?

CK 2.125 straipsnis nustato konkretų teisę kreiptis turinčių asmenų ratą. Akcinėje ar uždarojoje akcinėje bendrovėje tai, be kita ko, vienas ar keli akcininkai, kurių turimų arba valdomų akcijų nominali vertė sudaro ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo. Keli akcininkai šią ribą gali pasiekti kartu. Tai nėra bendras reikalavimas valdyti bendrovę ar turėti balsų daugumą. [1]

Ūkinių bendrijų, mažųjų bendrijų ir kooperatinių ar žemės ūkio bendrovių atveju tikrinamos jų formai nustatytos įnašų ar pajų ribos. Kitoms įstatyme nurodytoms grupėms galioja atskiros sąlygos; teisė taip pat gali kilti iš steigimo dokumentų ar sandorių, o viešąjį interesą ginti gali prokuroras. Todėl prieš rengiant reikalavimą reikia patikrinti dalyvio statusą, juridinio asmens formą ir teisės kreiptis pagrindą. Vien kreditoriaus ar buvusio darbuotojo statusas tokios teisės automatiškai nesuteikia. [1]

CK 2.126 straipsnio 2 dalis: svarbiausias pirmasis žingsnis

Į teismą negalima tiesiog perkelti bendro nepasitenkinimo įmonės veikla. CK 2.126 straipsnio 2 dalis reikalauja prieš tai kreiptis į juridinį asmenį, jo valdymo organą ar narį, pareikalauti nutraukti netinkamą veiklą ir suteikti protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms pašalinti. Kreipimesi turi būti konkrečiai įvardyta netinkama veikla arba nesąžiningas pareigų vykdymas ir paaiškinta, kodėl veikla laikoma netinkama. [1]

Tai privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme stadija, o ne vien rekomenduojama derybų forma. Lietuvos apeliacinis teismas yra pabrėžęs jos paskirtį – sudaryti realią galimybę savanoriškai ištaisyti veiklos trūkumus ir išvengti teismo proceso. Netinkamai įgyvendinta stadija gali tapti kliūtimi priimti ar toliau nagrinėti pareiškimą, dar neįvertinus paties ginčo esmės. [2] [3]

Praktinė išvada paprasta: ne rašto pavadinimas „pretenzija“, o jo turinys, pateikimas ir suteikta galimybė pašalinti trūkumus lemia, ar reikalavimas įvykdytas. Vien ankstesnis susirašinėjimas, prašymas sušaukti susirinkimą ar reikalavimas pateikti balansą nebūtinai atstoja tokį kreipimąsi. [2]

Kas turi būti nurodyta kreipimesi?

Adresatas ir tiriama veikla. Reikia aiškiai nurodyti, kieno veiksmai vertinami: juridinio asmens, vadovo, valdybos ar konkretaus jos nario. Jei numatoma tirti tiek bendrovės, tiek vadovo veiklą, praktiškai svarbu, kad reikalavimas pasiektų atitinkamus adresatus, o ne liktų bendru akcininkų susirašinėjimu.

Konkretūs epizodai ir motyvai. Nurodomi žinomi sandoriai, sprendimai, laikotarpiai, sumos, informacijos neteikimo atvejai ar kitas elgesys. Paaiškinama, kodėl jis kelia klausimų dėl lojalumo, interesų konflikto, bendrovės turto apsaugos ar kitų pareigų. Šiuo etapu nereikia apsimesti jau atlikus visą ekspertinį tyrimą, tačiau spėjimų negalima pateikti kaip nustatytų faktų.

Aiškus reikalavimas. Gavėjui turi būti suprantama, ką jis turi nutraukti, ištaisyti ar padaryti. Pavyzdžiui, vien prašymo pateikti sutartį gali nepakakti, jei esminė problema yra tebesitęsiantis neatskleistas interesų konfliktas ar įmonės turto naudojimas ne jos interesais. Reikalaujami veiksmai turi atitikti konkrečią situaciją ir adresato kompetenciją.

Protingas terminas ir pateikimo įrodymai. CK 2.126 straipsnio 2 dalis nenustato universalaus 7, 14 ar 30 dienų termino. Jis parenkamas pagal prašomų veiksmų sudėtingumą, dokumentų apimtį ir galimybę realiai pašalinti problemą. Reikia išsaugoti patį išsiųstą tekstą, jo priedus, įteikimo duomenis ir atsakymą. Vėliau tai leis teismui patikrinti ne tik siuntimo faktą, bet ir tikslų kreipimosi turinį. [1] [2]

Jei iki pareiškimo teismui iš esmės pasikeičia nurodomos aplinkybės, verta iš naujo įvertinti, ar ankstesnis kreipimasis jas apėmė. Ikiteisminis raštas neturėtų būti apie vieną klausimą, o teismui pateikiamas pareiškimas – apie visiškai kitą, adresatui anksčiau neįvardytą veiklą.

Advokatas būtinas dar rengiant kreipimąsi

CK 2.126 straipsnio 3 dalis nustato privalomą advokato dalyvavimą rengiant tiek išankstinį kreipimąsi, tiek pareiškimą dėl veiklos tyrimo, taip pat privalomą atstovavimą pareiškėjui teisme. Įstatymas numato išimtį viešąjį interesą ginančiam prokurorui. Taigi advokato vaidmuo neprasideda tik pirmojo teismo posėdžio dieną. [1]

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartyje Nr. e2-150-464/2017 išaiškinta ir parašo reikšmė: vien teiginio, kad advokatas konsultavo, nepakako, kai dokumentai buvo pasirašyti tik paties pareiškėjo. Rengiant kreipimąsi reikia tinkamai įforminti advokato dalyvavimą, atstovavimo pagrindą ir dokumento pasirašymą. [2]

Praktinis pavyzdys: įtarimas dėl mokėjimų susijusiai įmonei

Tarkime, mažumos akcininkas pastebi nuolatinius mokėjimus su vadovu susijusiai bendrovei, bet negauna paslaugų suteikimą paaiškinančių dokumentų. Bendras sakinys „įmonė valdoma blogai, prašau atlikti auditą“ neatskleidžia nei tikrintinų epizodų, nei konkretaus reikalavimo.

Naudingesnė pradžia – susisteminti žinomus mokėjimus, jų laikotarpius, ryšį tarp asmenų ir jau pateiktus prašymus. Tuomet advokato rengiamame kreipimesi įvardijamas galimas veiklos trūkumas, jo motyvai ir prašomi konkretūs veiksmai bei terminas. Pavyzdžiui, pagal faktines aplinkybes gali būti prašoma atskleisti interesų konfliktą, paaiškinti sandorių ekonominį pagrindą ir nutraukti įvardytą bendrovės interesams prieštaraujantį elgesį. Tai iliustracinė situacija, o ne universali pretenzijos forma.

Kas vyksta kreipusis į teismą?

Pareiškimas teikiamas apygardos teismui pagal juridinio asmens buveinę. Prie jo turi būti pagrindžiama teisė kreiptis, pateikiamos konkrečios aplinkybės ir įrodymai apie CK 2.126 straipsnio 2 dalyje numatytos stadijos įgyvendinimą. Teismas, išklausęs šalis, sprendžia, ar yra pagrindas manyti, kad veikla galėjo būti netinkama. [1]

Pradėti tyrimą nereiškia galutinai nustatyti pažeidimą. Pradinėje stadijoje vertinamas pagrindas tyrimui, o ne iš anksto pakeičiamas ekspertų darbas. Kartu tai nesuteikia teisės be konkrečių faktų reikalauti neapibrėžto visos įmonės veiklos patikrinimo. Tiriamas laikotarpis, klausimai ir ryšys su galimu netinkamu valdymu turi būti apgalvoti. [4]

Ekspertų tyrimas: finansai, apskaita ir valdymas

Teismo paskirti nepriklausomi ekspertai gali tikrinti įmonės dokumentus, apklausti įstatyme nurodytus asmenis ir tikrinti turtą. Papildomas informacijos gavimo teises kitų juridinių asmenų ar valstybės institucijų atžvilgiu suteikia teismas. Todėl gerai suformuluoti tyrimo klausimai ypač svarbūs tada, kai reikia susieti apskaitos įrašus, bankinius mokėjimus, sutartis ir realius verslo procesus. [1]

Privataus auditoriaus ar finansų specialisto analizė gali padėti pasiruošti bylai, tačiau ji savaime nepakeičia teismo skiriamo tyrimo. LAT byloje Nr. e3K-3-298-611/2020 pabrėžė ekspertų išvados reikšmę: ekspertams nenustačius netinkamos veiklos, teismas negali jos savarankiškai konstatuoti be tai patvirtinančios ekspertinės išvados; pagrįstai nesutikdamas teismas gali skirti naujus ekspertus. [4]

Kokių rezultatų galima siekti?

CK 2.131 straipsnis numato valdymo trūkumų šalinimo priemones: juridinio asmens organų sprendimų panaikinimą, valdymo organų narių įgaliojimų sustabdymą ar jų pašalinimą, laikinų narių paskyrimą, tam tikrus steigimo dokumentų pakeitimus, įpareigojimą atlikti veiksmus arba jų neatlikti ir kitas šiame straipsnyje nurodytas priemones. Įstatymas numato ir likvidavimą, tačiau jam taikomi papildomi interesų apsaugos apribojimai; tai nėra savaiminis tyrimo padarinys. [1]

Tyrimas savaime nereiškia nei žalos atlyginimo priteisimo, nei kito akcininko akcijų išpirkimo. Šiems tikslams reikia įvertinti savarankiškus teisinius pagrindus ir reikalavimus. Dėl to strategiją verta pasirinkti prieš bylinėjimąsi: ar siekiama atkurti tinkamą valdymą, susigrąžinti prarastą turtą, ar nutraukti nesuderinamus dalyvių santykius.

Ką pasiruošti ir kokias išlaidas numatyti?

Konsultacijai naudinga turėti įstatus, dalyvio statusą ir dalį patvirtinančius dokumentus, akcininkų sutartis, susirinkimų protokolus, finansines ataskaitas, reikšmingas sutartis, mokėjimų duomenis ir susirašinėjimą. Trumpa chronologija paprastai naudingesnė už neatrinktą kelių tūkstančių puslapių rinkinį. Dokumentus reikia rinkti teisėtais būdais, aiškiai atskiriant žinomus faktus nuo prielaidų.

Biudžete svarbu numatyti ne tik atstovavimą ir bylinėjimosi išlaidas, bet ir ekspertų darbą. CK 2.129 straipsnis nustato pareiškėjo pareigą į teismo sąskaitą sumokėti teismo nustatytą sumą ekspertų išlaidoms; jos nesumokėjimas gali lemti pareiškimo palikimą nenagrinėto. Tyrimo apimtis turi būti proporcinga siekiamam rezultatui. [1]

Gera proceso pradžia – ne kuo griežtesnė pretenzija, o tikslus problemos, įrodymų ir reikalavimo sujungimas. Būtent todėl CK 2.126 straipsnio 2 dalis dažnai yra vienas svarbiausių visos bylos pasirengimo klausimų.